vainikas

vainìkas sm. (2) KBII60 1. R, MŽ, SD¹194, SD14,395, Sut, N, K, M, J, L, LL276,277, Rtr, DŽ, KŽ, Eiš, Imb gėlių ar kitokių žolynų pynė (ppr. apskrita): Vainikas iž lapų medžio lauro SD16. Nupynėm vainìką iš ąžuolo lapų Rš. Iž darželių pina vainikùs DrskŽ. Vainikùs pina iš pataisų JnšM. Aš buvau nuogniai mėgėjė vainìkų pinti Žlb. Jam tik vainìką ir vytie, kap gražiai daro LKKXIII137(Grv). Esu nešusi vainikùs ir aš par pintuves Jdr. Kai vainìką nupina, visus gi, kaimo jaunimą, sodina ažustalėn Švnč. Iš vakaro nupina vainìką, patylom atneša [varduvininkui] Sdb. Vainìką kabindavo ant durų išvakarės [vardinių], baisu kokį vainìką, didžiausią Kp. O liuob vainìką atneš, an durių apsuks – ir vardo diena Rdn. Duris visas, langus apipindavo su vainìkais visur Vgr. Kokios gegužinės buvo: apipinam vainìkais aikštę, bernai išvoluoja, kad būt lygu, nei kurmiarausio Šmn. Šventas Jonas kai ateina, tada pinam vainikùs Aln. Švento Jono rytą, saulei tekant, reikia du rūtų vainikėliu leist į upę; jei vainikėliai beplaukdami susieis, tai tais metais vesi (tekėsi) (priet.) Pn. [Per Sekmines] karves vainìkais apipindavom, duris berželiais apstatydavom Ob. Karvėms tums uždeda tokiuos vainikùs iš beržų šakų LKT183(Prnv). Kai Sekminėse, tai vainikùs an ragų pakabina Aps. Katra duola [karvė] – ant kaklo vainìką [uždeda] Sk. Liuob karves apvainikuos, su vainìkais apkraus, ta liuob norės, ka jau sūrį duotų kerdžiams Krt. Devintinė[je] vainikeliu švęstu smilko vaikus nuo išgąsčių LMD(Sln). Kap beigi rugius [pjauti], nupini vainìką – turi gaspadorius išsipirkt DrskŽ. Vainìką iš varpų nupenam, lazą iš rugių padarydavom Skdv. Tai vainìką nupina iž rugių [pjovėjos] ir pareina giedodamos Dg. Parneša dainiuodamys vainìką gėlių Krt. Varpų suriša vainìką, tus, kas parneša, laisto Kpč. Pindavom vainìką, uždėdavom šeiminykei, ka duotų pabaigtuves Šln. Baravedė dagi pasidabino rūtų vainikėliù ir sėdėjo kaip rožė krikštasuolė[je] Skrb. [Rugių] vainìkas pasilikdavo ligi kūlimo Dbg. Tą vainìką neša švęstie, paskui sėja iš to vainìko rugius Aps. [Darydamas alų] vainikė̃lį padarai, kad neužgultų ant skylės, iš rugienių šiaudų, uždengi kubile Pšš. Ruginių šiaudų vainiką dėjo į kubilą, kad sukošant tirštimo kiaurai neišleistų Šts. Kubilėlis apraitytas mirtelių vainikù buvo Žg. Su buvusiu medžio totemo kultu siejamas paprotys iškelti ant pastatytos trobos stogo pabaigtuvių vainiką iš eglės šakų (žiemą), beržo ar ąžuolo lapų (vasarą) rš. Kap baigia rumbyt pirkią, iškelia vainìką LzŽ. Grebėstai jau uždėti, i vainìkas stovi Klt. Jie ir lig rudenio iki vainìko neprieis Všk. Visą kapą vainìkais nudėjo Krs. Apkrovė tais vainìkais, apimetė: nei to kapo bežymu, bet… Slm. Tei puikiai kavojo – kunigų kunigai, vainìkų vainìkai, vainikė̃liai [p]Skr. Pirmiau jaunas mirė – vainìką uždėjo ant karsto Bsg. Seniau pagraban nešdavos sviesto, duonos, kiaušinių, o dabar, kas gi, tik vainìką nusinešė, ir viskas Rk. Šitas eglukes vainìkuosa pindavo ir an žemės prilaužyta, primėtyta, kap nabaštikas guli Vs. O apvilkę jį purpura (kanika) ir nupynė vainiką iš erškėčių, uždėjo ant jo BtMr15,17. Sunkų vainiką kėlė ponas ant galvos PK161. | Išgražinojo bažnyčią auksiniais vainikais, skydais BB1Mak4,57. | prk.: Garbės vainikas Q138. Pažadėjo garbės vainiką už visus kilnius, gerus, garbingus darbus ir begalinę meilę artimui I.Simon. Tokį garbės vainiką ir jums danguje pataisė I. Barboros Radvilaitės galvą apgaubęs kančių vainikas yra ir daugelio Lietuvos negandų simbolis rš. Kankinio vainìkas NdŽ. Pinsim vainiką tau iš vargelių LTR(Rš). Šimtą kartų daug vertesnis vainìkas jaunystės (d.) Šmn. Rudenis ir žiema grožybes jūsų sudarkė, o mums, diedams, jau vainìką žilą nupynė K.Donel. Kiti vėl svaiti… apie naują karinį vainiką, kuriuomi lietuvių kakta apsikaišysianti A1884,2. Apvainikavo su vainiku teisybės Ns 1832,8. Atgidėk mums iš loskos savo aną vainiką teisybės MKr32. Tegi regis dabar, mieliausieji, ižg mūsų kiekvienas ypačiai ant nugaminimo tų teip gražių ir teip brangių abejo pagerbimo vainikų, arba ižg mergystės baltų, arba ižg nukentėjimo raudonų DP 542. Už kančią persakiojime raudoną vainìką dovanojo ižkentusiemus, … už nuopelnus teisybės duos vėl vainìką baltą DP543. Išganytas tas vyras, gundymus perkenčiąs, nes išmėgintas gyvasties vainiką gaus srš. ^ Ant galvos povas tur gražų kuodą, kaip kokį puikų vainiką Kel1859,179. Graži [mergytė], kaip vainikẽlis plaukai Krš. Kai mamytė sušukuoja savo galvytę, tai kap vainikutis, kap kvietkas būna tokis Mrc. Buvo miškan kap vainìkas, o dar̃ išnaikyta Azr. Ale te buvo miškai aplinkui, kap vainìkan gyvenom Azr. Prisisodinom medžių, teip kaip vainìką pasidarėm gyvent Grž. Aplinku taip kai vainikù apsisuka [Šušvė], lig pat Pašušvio ateina Grnk. Visa šaka kai vainìkas (daug žiedų) PnmŽ. Šakas laužė, kaip vainìkai obūlių Rdn. Tai tinka mergiotei rūkymas, tai kaip kiaulei vainìkas Pnd. Viskas gerai, tik vainikas kreivai LTsV368(Vlkv). Kvailį pagirsi – vainìką ant ragų uždėsi (pagirtas pasipūs) Dkš. Laurų vainìkas (garbės simbolis) DŽ¹. Šiaudų (Virkščių Mrj, Iš žirnikų I) vainikas (toks vainikas skiriamas tekančiai merginai su vaiku) Ck. Patiko mergą striokas, kad nereiktų virkščių vainìko nešiot Kt. Tai jau ne mergelė, kad ant galvos šiaudų vainikas TŽIII381(dz.). ║ aplink galvą apsukta plaukų kasa: Supys kasas ir sudės vainìką ant viršaus Rsn. Vainìką tokį susuks į rinkį aple galvą Plt. Plaukus, supintus į vieną arba į dvi pynas, suko aplink galvą į vainìką Vkš. Puoškit mane, sesės, nuotakos kyku ir kasas šviesiąsias pinkit vainiku S.Nėr. ║ apie praplikusią galvą: Jo vainikėliù plaukai, o prieky praplikęs Snt. Plikas, tiktai va šič vainikė̃lis [vyrui] Slm. Jau su vanikėliù pakaušy (praplikęs) Ds. ║ Lnk, Štk, Vkš, Vdk svogūninių daržovių pynė, kasa: Cibules ingi rudenį renki ir vainikañ pini Dv. Toks apžilys vyras cibules bepinąs į vainikus Nt. Kiek daug vainìkų prikabinta ant sienos! Ssk. Cibulių yr: dar vainìką pirkau, du vainikù diegiau Trk. Česnagų vainikas rš. ║ Lzd (grybų) virtinė: Vainìkais vėrėm tikrinius, džiovinom Drsk. Grybus veria vainìkuosan Rtn. Grybų vainìką daryk, kiek išmeti sieksnį Vrn. Vainikẽlį baravykų susdžiovenau Klt. Už vainikáitį baravykų dešimt rublių Mrc. ║ vaišės, iškėlus namo pabaigtuvių vainiką: Nu tai kap, reiks eit an vainìko pas juos Pns. Kap beigia statyt ar namą, ar kluoną, tai tuomet geria vainìką, kad laimingai stovėtų, nesudegtų Btrm. Šitie meistrai po vainìkų buvo kaip reikia girti Kp. Aš nešu pinigus vainìkams iškelt Jrb. 2. K, NdŽ, MLTEIII646 merginų (ypač nuotakų) galvos papuošalas: Bobos, šiukštu jums margų vainìkų norėti, o jūs mergos, vėl, minau, n’užsigeiskite kykų! K.Donel. Lietuvaitės rūtų vainiką, bajorės mirtų vainiką nešioja Vl. Ant galvos brotė turėjo mirtų vainìką Klp. Kap atvažiuoja jaunasis, tai atveža vainikùtį ir prisega LKT206(Ig). Gražiai patevernojęs, paduoda vainìką pamergei segėjai JR51. Piršlys atvažiuoja su buteliu ir su vainikù rūtų ant butelio Dg. [Per vestuves] ant lėkštės padėtas pyragas i vainìkas an pyrago LKT223(Bb). Tą vainikė̃lį gi skandino jau senybiškai, čia tai degina Rk. Būdavo, rūtų vainikẽlį paduškon ažusiuva, ė dabar degina, kap nepadabna Švnč. Ka vinčiavos, jei mergė su vaiku yra, tai rūtų vainikẽlio nededa Akm. Ir suskynė, ir nupynė žalių rūtų vainikė̃lį JV520. Vainìkai mano, žaliasai mano. Žalias žiūrėti, lengvas nešioti JD256. Oi vainikeli žalių rūtelių, neilgai žaliuosi ant muno galvelės D94. Nuims tavo vainikẽlį, būsi kai parduota (d.) Cs. Kodėl tavo, dukrele, kojelės rasotos, kodėl tavo, viešnele, vainìkas miglotas? DrskD45. Tai užkrito gaili rasa mano vainikė̃lį Kp. Ir pakilo rytvėjelis, nuput vainikelį LTR(Plt). Puolė mano vainikytis nu mano galvužės BzBkXV139. Ei sklydurs, plūdurs mano vainikužėlis viršuje vandenėlio (d.) Vlkš. Nesakykiat muni jauną del vainiko skendus, pasakykiat muni jauną bėrą žirgą girdžius StnD17. Pragėriau žiedelį ir vainikužė̃lį LB40. Žvengia žirgužis abrakužio, verkia mergužė vainikùžio JV1046. Žiedeliu mokėsiu – kito neturėsiu, vainiku mokėsiu – mergele nebūsiu KrvD28. Kam pakeitei vainikėlį į aukso žiedelį ir jaunąsias dienužėles į didį vargelį LTR(Plv). Klok, mergele, patalėlį trijų eilių žalių lapų, trijų eilių žalių lapų, o ketvirtą vainikėlio LLDIII181(Alv). Nulenkė mano galvelę gailių dirgėlėlių vainikėlis LTR(Kb). Oi vainike vainikeli, dėl ko greitai supelėjai? LTR(Dr). Sesulei parnešiu aukselio žiedelį, o savo mergelei perlų vainikelį LLDIII387(Tvr). Nevesk, broli, tų mergyčių žibančiu vainikù LB20. Juods vainikėlis, gelsvos kaselės N12. Sidabriniai vainikaičiai an mano galvelės LTR(Lp). ^ Marčios vainikus pragerti (vestuvių vakare nusegti) N. Kai vainiką gėrė, žemelė drebėjo, iš rūtų darželio saulelė tekėjo (d.) Brž. Vakar ana vainikėlį pragėrus (buvo supiršta) Ds. Trys seselės vienu vainiku užsidėję (trikojis) LTR(Ldvn). Alus be putų, duona be plutų, graži pana be vainiko (marios, žemė ir saulė) Jrg. ║ prk. jungtuvės: Važiuojant ant vainiko ir te buriat Gmž. ^ Jau ne čėsas audimai aust, kap an vainiko eina Ml. ║ apeiginė priešvestuvinė kalba: Vainìką kalbėdavo, reikia duot pirštines Skrb. Kai už stalo susėsdavo, vainìką pakalbėdavom dėl jaunosios Všk. Prieš šliūbą vainikė̃lį kalbėdavo Ps. ║ BzB336 apeiginė ryto dovana. ║ papuošiamasis raištis, spitula: Padaryk kaktos vainiką (paraštėje kaktos spitulą, kaktos čentilą) iš čysčiausio aukso BB2Moz28,36. Daviau tau vainiką (paraštėje kykas, kaspinykas, plaukų raištas) … ant tavo kaktos BBEz16,12. Aplinkui jo daryk … auksiną (išbraukta vainiko karūną) vainiką aplinkui aną lentelę BB2Moz25,24-25. ║ Gdr toks mezgimo būdas. ║ auskaras: Tada davė anys jam … savo ausų spangus (vainikus) BB1Moz35,4. 3. L, NdŽ, KŽ, Kbr, Sb, Grž, Pg prk. skaistybės simbolis, nekaltybė: Mergos vainìką netrunka prarasti Trg. Jei gerai paguos, tai ir vainìką atiduos Pn. Jonis Marytę su vainikù paėmė Gršl. Duktė pagyvenus – vainikè gyvena Žml. Mirė su vainikėliu LTR(Ds). Ji jau be vainikėlio Šk. Po vaiki, po vainìki jaunamartė Mrc. Po vainìkais ateina an palaiminimo, o po vaĩki tai žvakę rankoj turia Kls. Grąžyk man jaunystę, užmokėk už vainìką Rdš. Kad prapuolė dienos, tei teprapuolie vainikėlis DS211(Šmk). Ir atjojo bernužėlis subatvakarėlį, priviliojo mūs seselę pamint vainikė̃lį DrskD150. Neeik, mergele pataikūnėle, nustosi vainikėlį LLDII51. Tuščia jo, to vainìko, bile turiu sau jaunikį (d.) Grš. Prauliojai, sesutyte, rūtų vainikėlį (d.) Šmn. Kas iš tavo gražumelio, kad be razumelio, kas iš tavo gelsvų kasų, kad be vainikẽlio (d.) End. Nė man vaikelio, nė man vainikė̃lio (rd). Sml. ^ Berno žodelių klausyk, bet ir vainikėlį atmink KrvP(Mrc). Kap tai mergai – trečiu vaiku su vainiku Mrj. Vainiką šuo ant uodegos nunešė LTR(Vlkv). Savo vainiką ant kęso paliko I. Kuo bus pekla grįsta? – Panų vainìkais Plt. Užmovė vainiką ant kuolo Klvr. Par vainìką šunys šiką Ds. Anos vainìkas par berną atliko Ds. Už katrą kalės vainiką aš kentu? VP48. 4. Rtr, L, NdŽ, DŽ¹, LTEXI627 medžio šakų ir lapų visuma, laja: Tai vainìkas: lapas prie lapo Jrb. Medžio vainìkas didei puikus yr Plšk. Balti sidabro debesėliai rausdami plaukia virš pušų vainikų ir lyg viliodami šypsosi ir veizi žemyn J.Jan. Sulapoję medžiai tyliai šiureno tankiais vainikais rš. | prk.: Briedis pakelia galvą, atmeta platų ragų vainiką ir neskubėdamas patraukia per kaimą – jaunas, galingas, išdidus V.Bub. ║ BTŽ, LTEXI627 medžio liemens vidurinės dalies šakų visuma: Vainiko formavimas turi užtikrinti medžiui kuo geriausią apšvietimą T.Ivan. Vainiką turinčius gluosnius kas trečią metą apgenėti turite K.Donel¹. Vieną metą auga i reik metūgeles pjauti, vainìką platinti Yl. Čiepukų liemuo būt nieko, tik vainìko beveik nėr Gs. [Medelių skiepai] vainikùs jau leidė Ad. Obelaitės gražus vainìkas Kt. | Krūmo vainikas yra daugiastiebis rš. ║ NdŽ, LTEXI627 medžio šakos, vienu lygiu išaugusios aplink kamieną: Grūšnę nugenėjo i tik vieną vainìką tepaliko, kad šakos tvirtesnės suaugtų Sdb. Medeliui išaugo antras vainìkas DŽ. 5. BTŽ žr. vainikėlis 1: Vainikas yra riečė, sudėjimo savo į karūną daug pavėdinga P. 6. Lg, Lnkv, Vlk, Rdm gėlė: Vainìkai žydžia gražiom kegėm LKT241(Žml). Nenulaužk vainìko Mšk. Prisiskink vainikų Kri. Pas juos visur vainikų – ir palangėse, ir seklyčioj ant stalo [pamerkta] Pš. | Vei! kaip jos (saulelės) skaistums, kūrendams žiburį karštą, žemės vainikùs pamaži jau pradeda vytyt K.Donel. | Išsiuvinėti marškiniai su vainìkais Žml. 7. SD¹194, H, H189, Sut, I, KBII60, K, Rtr, L, DŽ, NdŽ, KŽ monarcho valdžios simbolis, karūna: Kunigaikštis Skirgaila užsidės karaliaus vainiką tuomet, kai patsai to panorės V.Krėv. Vytauto vainiku siekė vainikuotis Švitrigaila 1431 metais rš. Karališkas vainikas TP1880,42. | Tie tada (tai daro) tiesa, idant įgytų gendantį vainiką (apačioje karūną) Ch¹1Pv Kor9,25. Per kantrybę atimtų aną vainiką, kursai stipriai kariaujantiemus yra pažymėtas SE105. ^ Vainìkas nenukris, jei draugausi su prasčiokėliais Mrj. Vajė vajė, tai – vainìką nuplėš! Dkš. 8. N, J, NdŽ, Pln, Brs, Kv, Rs, Pc, Paį, Žml, Č, Sv, Trgn, JnšM, Aps, Švnč, Rtn, Snt, Dkš, Gs rąstų eilė per visas keturias trobesio sienas, sankertinys: Suręsti vainìką DŽ. In kampų didelius akmenis inkasa ir deda pirmą vainìką Upn. Kap rumbija pirkią, an pirmo vainìko dema pakulas, samanas LzŽ. Apačioj vainìkas medinis sunerta, viršuj akmenim išmūryta an to vainìko Alz. Dar trys vainìkai uždėt, ir bus sienos ižvarytos Alv. Aplinkui vainìką vieną apvarai, paskui kampus rišdavom Krž. Jau svirną par tris vainikùs nukrovė Krkl. Apatinį vainìką išpjovė Dglš. Namas senas – iš apačios tik keturis vainikùs naujus dėjom Vdn. Vainìką sukirpom, reik sąsparas užpjaut Erž. Viršum balkių paskuitinį vainìką uždėjo DrskŽ. In paskutinio vainìko deda kreklas Sug. Ant pirmo vainiko kertiniam kampe dedama pinigų, kad iš namų neišeit pinigai Dbč. | Būdavo iš dviejų vainìkų šiaudiniai aviliai Pgg. Dėl paglemžimo diegų nu pavasario šalnų sė[ja] rasodną po inspektais į šiltas ežes, kurios yra rentiniu apręstos par du ar tris vainikus S.Dauk. ^ Kritau kaip iš devinto vainiko Pp. 9. NdŽ kas nors turintis rato pavidalą, ratas: Liuob nuveš [linus] kur į prūdą, sumes sumes teip į rinkį tokį vainìką Vž. Apšluona apšluona tą vainiką o vėl duskina (kulia spragilais) Vgr. Į bliūdalį įdės tos košės, o aplinkuo vainìką kresnų End. Kiaulės sprandinis dar kaklo vainikù vadinos Bdr. Vainìkais lėkė vėtomi grūdai Lk. Jis būdavo eina ir eina vainikù aplink namą Rmš. ║ R293, MŽ391 kas ratu sustoję, apsupę, ratelis: Skrieti vainìką NdŽ. Sostą buvo apstoję: vieni arčiau, kiti toliau, stovėdami vainikais J.Balč. Žmonys didžiausiu vainiku apstojo Žem. Sodelis aplinkui apsodinėtas tankiu vainiku vyšnių ir slyvų Žem. Vidurio Lietuvos š[iaurinėje] dalyje iki V-VI a. mirusieji buvo laidojami pilkapiuose, prie pagrindo apdėtuose stambių akmenų vainiku MLTEII45. Vien tik dunkso aplinkui vainikas kalnų, apsisupusių rūbais žiemos Mair. Ant to gi kalno pušių vainikėlyj stovi žinyčia šventosios panaitės A1885,44. Sėdi graži roželė vidury avainìko Dv. ║ koks nors suriestas daiktas, rietena: Tu, Mikasyte, gal dešros kokį vainikėlį rasi J.Marc. 10. prk. daugybė, pulkas: Apie pieną tai musių vainìkai Slm. Musių aplink turit visą vainìką [primušta] Plv. Ogi ir aš antruokart pasėjau agurkus, tai kad pridygo vainìkas! Slm. Vainìkai žibučių stovi pakelėm Klt. Tik paskušta paskušta – žiūrėk, ir suej[o] vainìkas [moterų] Pv. Tu matei, kiek čia merginų pilyje? Visas vainikas V.Krėv. 11. GTŽ, NdŽ, LTEXI627 astr., fiz. šviečiantis ratilas: Spindulių vainìkas BŽ513. Saulės vainìkas PolŽ1¹06. Šios žvaigždės turi nepalyginamai už Saulę storesnius vainikus rš. Elektroninis vainìkas PolŽ¹106. ║ ŠT256 aureolė apie šventųjų galvas. 12. J.Ger sutvirtinimo lankas: Vainìkai NdŽ. Valties šonus (bortus) apkaldavo storesne lenta – vainiku, kurį apšarvodavo geležiniu apkalu sp(Rsn). Vežimo priešaky šitos geležys – tai krėslo žiedas, arba vainìkai Žal. Aptaisomasis vainìkas PolŽ¹29. ║ LL266, ŽŪŽ114 tech. išlankis. ║ B735, Q282, N skrybėlės raištis. 13. KŽ apskrita atbraila, atsikišimas: (Stulpo) vainikas LL55. | Tai nedidelis, platokais šonais, su nedaug į išorę atlenktu vainikėliu, lygiu paviršiumi, tamsios spalvos puodas rš. 14. E, EncV1496, NdŽ, MedŽ122 anat. aukščiau žandikaulio esanti danties dalis: Danties vainikas, šaknis ir kaklelis rš. Vainiko ertmė rš. 15. GTŽ tech. tuščiaviduris skritulys: Krumpliuotasis vainìkas PolŽ¹29. Ant lenktuvų veleno stebulės įtaisytas vainikas, turintis 50 krumplių rš. 16. NdŽ prk. puošmena, pasididžiavimas: Atrodė, kad jauki vakarienė sodo namelyje bus visos iškylos vainikas rš. Putino paskutinis vertimas – iš tikrųjų jo darbų vainikas S.Čiurl. Vainiku senelių yra sūnai sūnų, o garbė sūnų – tėvai i bočiai anų Tl. Yra kožnam vyrui džiaugsmas, kada dvasia šventa visur Rašte Šventame moterį gerą vadina turtu vyro, padėjėja, džiaugsmu, dovana, pašlavinimu, vainiku, nuog Dievo padarytu PK233. Mes savo mieliausiąjį Jezulelį, vainikelį bei džiaugsmą mūsų širdies, gyvą atgavom brš. ^ Pabaiga yra darbo vainìkas BŽ208. Kol ant kelių, tai vainikas LTR(Zp). 17. rožančiaus maldos: Nes vainikas jos kalbėtas tur brangybes negirdėtas SG II68.

◊ ant dešim̃to (trẽčio) vainìko; į deviñtą vainìką Pp; lig deviñto (paskutìnio Krš) vainìko labai smarkiai (viduriuoti): Paleido vidurius – net an trẽčio vainìko LKKXIII131(Grv). Katras dar apžarlyvas – tai an dešim̃to vainìko leidžia Dg. Kad paleidė pilvą, net devintañ vainìkan atsidūriau Ds. Nu tų obūliukų triedi į deviñtą vainìką; nors rėk, kaip skausta Vdk. Trieda, varo lig deviñto vainìko Krš.

kaĩp vainìkas (vainikù) labai gerai, greitai, sklandžiai: Viskas eina kaĩp vainikù NdŽ. Kai aš vaiko (sūnaus) gaspados neklausiau, tai man tas gyvenimas ėjo kaĩ vainìkas Skr. Pas mus darbai eina kàp vainikù Arm. Kaĩ vainikù užaugo kralkiukai Klt.

kaĩp vainìką pìnti

1. gerai, gražiai gyventi: Kad tu par mane gyventum, tai aš gyvenčia, kàp vainìką pìnčia Ml. Mūs Adelia gyvena prie švogriui, kàp vainìką pìna Str.

2. sklandžiai ką daryti: Kai klebonas sako pamokslą, tai, rodos, kaĩ vainìką pìna – nepabosta klausytis Jrb.

kaĩp vainikù apsùkti (apvèsti) labai gerai, greitai ką padaryti: Aš kap buvau jauna, tai, būlo, darbą kàp vainikù àpsuku Arm. O, gerai padaryta – kap vainikù àpvesta LKKXIII126(Grv).

kaĩp (kàp Grv) vainìką výti (nuvýti) labai gerai ką daryti, padaryti.

rõžės vainìkas toks žaidimas: Tas žaislas rõžės vainìkas [vadinasi] Kpč.

rõžių vainìkas; SD320, SGII68,69, Sut rožančius: Ant dūmojimo, bylant rožių vainìką mergos Marijos DK178.

rùpūžės vainìkas Mrj toks gruoblėtas akmuo: Apgamą galima šiaip išdildyti: reikia trinti rupūžės vainiku LMD.

vainìką pìnti teikti garbę: Mun vainìką pinì, ka muni taip vadini Lk.

vainìką apšìkti vlg. turėti mergautinį vaiką: Apìšikė mergiotė jau vainìką Ds.